pomenkis

pómenkis, -ė adj. (1) gana menkas, apymenkis, silpnokas: Pómenkis žmogus – gal tokį kelį nenueis Skdv. Pómenkė yr, pri amžiaus pabaigos Stl. Pómenkis buvau vyrukas, nemušaus Grd. ║ kiek per menkas: Tas arklys pómenkis tokiam darbui Sb.